- gnievoti
- ×gniẽvoti, -oja, -ojo (l. gniewać) intr. 1. pykti: Sustok, palauk, jaunas berneli, aš ant tavęs gniẽvojau JV442. | refl.: Girdėjau, tamsta gniẽvojies ant manęs už bereikalą J. Gnievojas mergelė, kad jos nelankai Slk. Kogi jūs vis gnievojatės? Vžns. Pasigėriau kaip bitelė, man kojos kaip šeivos, nesignievok, mergužėle, kad ir truptį kreivos (d.) Kp. 2. refl. gailėtis, krimstis: Nesigniẽvok dėl savo tėveliuko Dbk. \ gnievoti; pasignievoti; užsignievoti
Dictionary of the Lithuanian Language.